Žemėlapis - Trondheimas (Trondheim)

Trondheimas (Trondheim)
Trondheimas – miestas ir uostas geografiniame Norvegijos centre, prie Trondheimo fiordo. Mieste gyvena apie 15-20 tūkst. studentų, neregistruotų kaip nuolatiniai gyventojai. Pietų Triondelago apskrities administracinis centras.

Tai trečias pagal dydį šalies miestas, verslo centras, arkivyskupijos vieta. Laivų statyba, metalo apdirbimas, tekstilės ir maisto pramonė. 1968 m. įkurtas Trondheimo mokslo ir technologijos universitetas.

997 m. įkūrė vikingų karalius Olavas Trigvasonas (Olav Tryggvason) Nidaroso (Nidaros) pavadinimu. Trondheimas yra prie Nidelven upės žiočių. Ši upė buvo pakankamai gili daugeliui laivų viduramžiais, tačiau XVII a. viduryje uolų ir purvo nuošliaužos šias palankias sąlygas praktiškai sunaikino. 1031 m. kanonizavus karalių Olafą Haraldsoną, piligrimai ėmė plūsti prie jo kapo, kurio vietoje iškilo Nidaro Katedra.

Iki 1380 m. buvo Norvegijos sostinė.

Kadangi miestas didžiąja dalimi buvo medinis, jis keletą kartų stipriai nukentėjo nuo gaisrų. Dideli gaisrai mieste buvo 1598, 1651, 1681, 1708, 1717 (dukart), 1742, 1788, 1841 ir 1842 metais. 1651 m. gaisras sunaikino 90 proc. visų pastatų miesto ribose. 1681 m. gaisras beveik visiškai sunaikino Trondheimą, po jo neatsižvelgiant į sklypų priklausomybę buvo nubrėžtos plačios gatvės, kad būtų mažesnė ugnies plitimo galimybė. Gatvės buvo išdėstytos kvadrato forma. Tuo metu Trondheime gyveno apie 8 tūkst. gyventojų.

Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1945 m.) okupuotas vokiečių.

 
Žemėlapis - Trondheimas (Trondheim)
Žemėlapis
Šalis - Norvegija
Norvegijos vėliava
Norvegija (Norge/Noreg), oficialiai Norvegijos Karalystė (Kongeriket Norge/Noreg) – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Valstybei priklauso arba ji administruoja Svalbardą, Lokių salą, Jan Majeną, Buvę, Petro I salą ir Karalienės Modos Žemę. Europinė šalies dalis ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
NOK Norvegijos krona (Norwegian krone) kr 2
ISO Kalba
NN Naujoji norvegų kalba (Nynorsk)
NO Norvegų kalba (Norwegian language)
FI Suomių kalba (Finnish language)
SE Šiaurės samių kalba (Northern Sami)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Rusija 
  •  Suomija 
  •  Švedija 
Administracinis vienetas
Miestas, Kaimas,...